Lankytinos vietos

Dzūkijos nacionalinis parkas

Čepkelių-Dzūkijos parkas, kurį sudaro Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas ir Dzūkijos nacionalinis parkas ir kuriame saugomos natūralios Dainavos girios ekosistemos – tai vienas iš trylikos Europos PAN parkų. Keliaujant po Dzūkijos nacionalinį parką (58519 ha), kad ir kur pažvelgsi, visur pušys – kopų viršūnėse ir upių slėnių šlaituose, banguotose lygumose ir pelkynuose. Tačiau po šia monotoniška šilų skraiste slepiasi labai savitas ir turtingas gamtos pasaulis – užliejamosios ir žemyninės pievos, aukštapelkės ir žemapelkės, smėlio kopos ir sraunios upės yra tapusios daugelio retų augalų bei gyvūnų buveinėmis.

Nacionalinio parko teritorija pasižymi ir turtingu kultūros paveldu – dzūkų kaimais, išlaikiusiais tradicinės architektūros bruožus, savitu vietos gyventojų gyvenimo būdu.

Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas

Čepkeliai – unikalus, žmogaus veiklos mažai paliestas pelkynų kompleksas, pasižymintis išskirtine buveinių ir rūšių įvairove, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių gausa. Rezervatas yra netoli Marcinkonių kaimo.

Daugiau informacijos: www.cepkeliai.lt

Zervynų kaimas

Etnografinis gatvinis kaimas netoli Marcinkonių, Dzūkijos nacionaliniame parke prie Ūlos upės. Tai respublikinės reikšmės architektūros paminklas, viso turintis 48 sodybas, iš kurių 8 paskelbtos etnografinėmis.

Ūlos akis

Versmė/šaltinis, esanti Ūlos upės kairiajame krante, tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimų. 2000 m. versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu.

Marcinkonių etnografinis muziejus

Dzūkijos nacionalinio parko etnografijos muziejus įrengtas name, statytame 1905 metais. Ekspozicijoje yra namų apyvokos daiktų ir baldų, amatininkų darbų bei senųjų audinių. Čia galima susipažinti su dzūkų gyvenimo būdu, papročiais tradicijomis, amatais.

Merkinės miestelis

Turi turtingesnę istoriją nei daugelis mažų ir net vidutinių miestų. Svarbus strateginis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gynybos sistemos punktas , minimas Naugardo metraštyje, Vokiečių ordino kronikose. Nemuno ir Merkio santakoje stovėjo Merkinės pilis, kurią 1377 m. nusiaubė kryžiuočiai. Miestas 2009 šventė 650 metų jubiliejų.

Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus

Muziejuje eksponuojama daug akmens amžiaus stovyklaviečių radinių, senieji Merkinės bažnyčios liturginiai reikmenys, ornamentuoti kokliai, akmeniniai patrankų sviediniai. Įrengta ekspozicija, pasakojanti apie žydų gyvenimą Merkinėje prieš karą.

Puvočių apžvalgos bokštas

Bokšte yra įrengta apžvalgos aikštelė – 30m. aukštyje. Bokštas iškilęs aukščiau miškų, tad nuo apžvalgos aikštelės atsiveria toliai ir aplinkui matosi žalia miškų jūra. Verta įkopti ir pasižvalgyti.

Merkinės apžvalgos bokštas

Bokšto vieta – aukštas Nemuno krantas, apaugęs tipiniu Dzūkijos mišku – pušynu. Apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 m aukštyje, jos netaisyklingos formos, primena stilizuotas pušų lajas. Šis „takelis“, vesdamas lankytoją aukštyn ir sukinėdamasis tarp medžių, atveria naujų vaizdų į mišką, kol galų gale atveda į apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria nuostabus Dzūkijos nacionalinio parko vaizdas. Lankytojas iš bokšto gali pasigrožėti ir Merkinės miestelio vaizdu. Nors didžiąją jo dalį slepia miškas, tačiau virš jo iškyla XVII a. architektūros paminklas – Merkinės Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, krašto muziejaus smailė, o už jų tolumoje matyti ir Merkio slėnio pievos.

Musteika

Gatvinis senovinis kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, 12 km į pietus nuo Marcinkonių ir 4 km į rytus nuo Kabelių. Kaimas yra pripažintas architektūros paminklu. Kaime yra rezervatas su pelkynais.

Dubininkas

Mažas etnografinis gatvinis kaimelis Dzūkijos nacionaliniame parke, 8 km į šiaurės vakarus nuo Marcinkonių, prie Merkio intako Skroblaus upelio.

Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus

Subartonių kaimas – lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės – Mickevičiaus gimtinė.

Sūrininkas Kabeliuose

Sūrininkų namai – iš avių bei karvių pieno spaudžiami sūriai, bei gaminami jogurtai. Kadangi Audrius Jakubauskas mokėsi prancūziškų receptų, tai ir sūriai labiau prancūziško stiliaus – fermentuoti, švieži arba brandinti. Šių išskirtinių sūrių galima įsigyti Audriaus ūkyje.